Eiti į turinį
Kestas_Smaukauskis

Visuotinė sarg bendruomenės švietimo tema

Rekomenduoti pranešimai

Man kaip paprastam žmogeliukui, kuris geriau vykdys nei valdys ši informacija nelabai reikalinga. Manau dauguma esam apie tai girdėję ar pamąstę, bet dažniausiai to neimam į galvą ir toliau gyvenam paprastai. Kadangi daug nusimanai tai paaiškink man apie išsipildančius sapnus arba tiesiog dejavu jausmą, juk be priežasties tai neturi vykti. Dėkui :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kitose svetainėse

Tipo pats rašai tiek, kiek užtrukai?

 

Kažkur apie 2 - 3 Valandas.

 

 

Man kaip paprastam žmogeliukui, kuris geriau vykdys nei valdys ši informacija nelabai reikalinga. Manau dauguma esam apie tai girdėję ar pamąstę, bet dažniausiai to neimam į galvą ir toliau gyvenam paprastai. Kadangi daug nusimanai tai paaiškink man apie išsipildančius sapnus arba tiesiog dejavu jausmą, juk be priežasties tai neturi vykti. Dėkui :)

 

Na be priežasties tai ir nevyksta, kaip tu ir sakai. Priežastis yra toki pat, kaip kad ir metant daug kartų lošimo kauliuką, kažkada ims ir iškris maksimalus akučių skaičius.

 

 

Išsipildantys sapnai. Tai suvokti labai paprasta turint elementarias matematikos (tiksliau tikimybių teorijos) ir žmoguas prigimtinės pchichologijos žinias. Remtis galima šioje temoje aprašytu skyriu „Nežemiškos būtybės“, kuriame lygiai taip pat daromos išvados pagal tikimybiu teoriją ir esamas visatos sąlygas. Išsipildančių sapnų atvėju gali būti įvairiausių, tad geriausia būtų paaiškinti kiekvieną atskirai, na bet pabandysiu paaiškinti bendrais bruožais. Visų pirma reiktu susimąstyti, kiek žmogus per gyvenimą laiko pramiega ir kiek sapnuoja. Vienos dienos atžvilgiu atrodytu nedaug, bet kai pagalvojame apie skaičių per kelis dešimtmečius metų, skaičius tampa nemenkas. Tad, kad atsitiktų toks dalykas, kad kokį kartą – kitą žmogus ką susapnuotu, po to tas ir nutiktų, atrodytu nuostabu. Bet pagalvojus, kiek kartų susapnuoti sapnai neišsipildė – skaičius būtų arti vieneto (šimto procentų). Tad kiekvienam išsipildęs sapnas kelia nuostabą ir yra įsimintinas (žmonės būdinga įsiminti neįprastus reiškinius), tačiau į neišsipildžiusius sapnus nekreipiama dėmesio ir jie ignoruojami, tad kiekvieną karta išsipildęs sapnas jam kels nuostabą. Ką iš to galima įžvelgti? Kai žmogus daug kartų sapnuoja, tai neišvengiamai auga tikimybė, kad kada nors ką susapnavo, tas ir iš tiesų gali nutikti. Čia vėl puikiai tinka kauliuko pavyzdys. Jei žmogus tikisi išmetęs kauliuką, kad jam iškris maksimalus akučių skaičius, ir išmetęs jį vieną kartą – didelė (santykinai) tikimybė, kad iš pirmo karto jam tas nepavyks, bet bandymų skaičiui didėjant – tarkim metant kauliuką 100 kartų turbūt po tiek bandymų bus maksimalus akučių skaičius iškritęs net ir ne vieną kartą. Lygiai toks pat principas ir su sapnais, kurie išsipildo – žmogui gyvenant ir sapnuojant tikrai yra reali galimibė susapnuoti tą, kad ir nutinka, ir tai nėra joks atsitiktinumas, tai visatos dėsniai (tą aiškina matematikos teorijos).  Ką čia aprašiau yra tik pagrindas, išsipildančių sapnų svarbą asmeniui gali sustiprinti daugelis reiškinių. Juk ne visiem tai atsitinka, kad ką susapnuoja BAM ir išsipildo, kas reiškia, jog į tikimybinius skaičiavimus reikia įtraukti ne tik miego ir sapnų skaičius, bet visą tai dar ir padauginti iš visų žmonių santykio su tų kuriems tai nutinka, o tai tikimybe dar labiau kelia į aukštumas, kas rodo jog tokių sapnų egzistencija yra praktiškai neišvengiama, ir jie yra natūralaus būvio reiškinys. Keisčiau būtų jei jų nebūtų, nei kad būtų. Dar vienas dalykas, patvirtinantis išsipildančių sapnų tikimybinę priklausomybę yra tas, kas priklauso kokie sapnai sapnuojami. Tarkime susapnuoju, kad pro mane gatvėje pravažiavo žalios spalvos mitsubichi automobilis. Tą pačia dieną atsikėlus realybėje nutinka tas pats. Dabar pagalvok, kokia tikimybe, kad realybėje taip nutiks? Tikrai gana didelė, juk tokių automobilių ne vienas ir ne dešimt. O jei šito nebūčiau susapnavęs, kas tada? Nieko, tiesiog net nebūčiau atkreipęs dėmesio į šį automobilį, o atkreipiau tik dėl to, nes sapnas į smegenų atminties lasteles įrašė sapnuotą informaciją. Pagalvokit kiek dalykų gyvenime nutinka, kurie nesapnuoti, jei suskaičiuotum, skaičius garantuotai atitiktų matematines tikimybes, tiek vienam ar kitam įvykiui įvykti arba ne.  Tokio tipo sapnai gali nutikti vos ne bet kam. Bet tuomet kaip tokie sapnai kur tarkim susapnuoji kad prie tave is dangaus nukrenta pianinas? O realybeje įvyksta tas pats? Toks reiškinys jau nebe toks dažnas, kaip pravažiuojanti mašina. Sakysite tai tai tada kažkokia mistika? Ne! Kaip ir sakiau sapnai tokio tipo kaip su pravažiuojančia mašina gali nutikti bet kam, o vat tokie sapnai su pianinu, kur tikimybe žyyymiai mažesnė, kad gali nutkti. Tačiau, kadangi tikimybe daug mažesnie jie daug mažiau ir pasireiškia, gal taip atsitinka vienam iš milijardo žmogui, o pirmo tipo sapnai vienam iš 50 tūkstančių. Taip kad, aiškiai galima matyti, kad kuo didesnė įvikio tikimybė, tuo dažniau tas ir nutinka ir atvirkčiai. Tad dar pasikartosiu – Tokie sapnai patas naturaliausias ir neišvengiamas gyvenimo reiškinys, ir jį ir reikia suvokti taip, kaip esantį erdvėje orą, juk, kad mūsų planeta susiformuotų tokia, kokia yra irgi tikimybė maža, bet tai įvyko ir tik dėl to, nes planetų yra begalės visatoje, tai reiškia, kad buvo begalės bandymų tokią planetą suformuoti, o bandymų skaičiui augant, kad tai įvyks beveik neišvengiama, visiškai toks pat principas galioja išsipildantiems sapnams.

 

 

Šiek tiek kas kita yra su vadinamu DEJAVU jausmu, čia labiau psichologinis reiškinys, nei tikimybinis.  Kad suvokti, jo prigimtį reiktų suprasti Žako Fresko teorija, apie žmogaus negebą mąstymui. (kad aiškiai suprasti šią teoriją patarčiau pažiūrėti šį vaizdo įrašą

) . Jei trumpai, tai iš esmės ši teorija teigia (filmuke tai įrodoma), jog žmogaus smegenys neturi gebėjimo mąstyti originaliai ir sugalvoti kažką naujo. Viskas ką žmogus sukuria yra tik iš aplink jį esančios aplinkos objektų ir reiškinįų interpretavimas, kitose sferose.  DEJAVU jausmą paaiškina šios teorijos ir žmogaus prigimtinių neorologinių savybių mišinys. DEJAVU žmogus jaučia, kai jis yra kokioje nors vietoje pirmą, kadta, bet jaučia, tarsi jis čia jau buvo. Dauguma painioja, tai su pasamonėje išlikusiu praito gyvenimo šablonu.  Tai papraščiausias akščiau matytų objektų interpretavimas esamoje situacijoje. Tarkime žmogus pirmą kartą pamatęs kažkokią sieną su išskirtinėmis detalėmis jaučia, jog ją jau yra matęs ir toje vietoje buvęs. Tai nereiškia, jog taip yra. Tai papraščiausiai reiškia, kad tokios sienos ir aplinkos detales jis jau yra matęs ir ne visas iš karto. Gal vieną detalę matę kokiame nors filme, gal kitą savo namuose, ar kitur, ir taip viskas susideda iš detalių. Kai kurios detalės žmogui įsimena net nesistengiant ir jam apie tai negalvojant ir išlieka atmintyje pasamoniškai ir žmogus apie tai nė nenutuokia iki tos akimirkos, kol ta detalę vėl pamato, tuomet ją daugiau ar mažiau prisimena, bet kuomet tai pavienės detalės papraščiausiai to neužfiksuoja ir į tai nekreipia dėmesio (lygiai toks pat DEJAVU jausmas gali įvkti ir su jausmais, kvapais ar kitais pojūčiais). Bet kuomet patenka į vietą, kurioje didžioji dalis sudedamų aplinkos detalių ir iš įvairių šaltinių jo atmintyje, tuomet viskas tarsi susideda į vieną paveikslą ir individas jaučia būseną, lyg jis jau čia būtų buvęs tik del to, nes jam pažįstamos dauguma aplinkos detalių. Tai atsitinka, nes neurologinė sistema yra, tokia. Tik dėl tokios sistemos žmogus geba atsiminti vietas, kuriose jis realiai yra buvę, jei ne tokia struktūra net nesuvoktumėte, kad esate savo namuose, juose atsidūrus, nes namams identifikuoti naudojama tokia pat sistema atsiminimai „kraunami“ ne visi iki vieno, o pagrindinės namų įsimintinos detalės. Šio (DEJAVU) jausmo pasireiškimas labai priklauso nuo žmogaus vyraujančio tipo. Ar žmoguje vyrauja labiau emocinė padermė, ar loginis pagrindas. Jei žmogui labiau būdingas emocionalumas (visiškai nepriklauso nuo lyties), tuomet DEJAVU pasireiškimas, pas tokį žmogų esti didesnis, jei žmogaus smegenyse vyrauja loginis pagrindas ir suvokimas, o emocianalus antrame plane, DEJAVU jausmas pasireikš rečiau arba iš vis ne. Pas tokį žmogų nereiškia, kad nebus detalių iš atminties susikrovimo, atsidūrus vietoje, kurioje daug panšių detalių – taip bus, bet toks žmogus psichologiškai iš karto ignoruos jausmus, jog dėl tarsi pažįstamos vietos jis galėjo čia būti, o remsis tik tuo, jog aiškiai žino jog čia nebuvo. Kai kuriais atvejais toks žmogus gali net suprasti iš kur jis atsiminė vieną ar kitą detalę aplinkos, ir suprasti jausmo prigimtį, tačiau tam reikia nemažai tiek psichologinio, tiek intelekto (loginio pagrindo) pasiruošimo.

 

Kadangi rimtų aiškinamųjų mokslinių teorijų tiek apie DEJAVU, tiek apie išsipildančius sapnus nėra, tai papraščiausiai dariau išvadas remiantis esamomis mokslinėmis išvadomis ir jas apjungiau, į vieną, taip aiškinant šiuos reiškinius. Jokiu būdu nesakau, kad tai nepaneigiama ir visuotinė tiesa, taip tiesiog aš suprantu šiuos reiškinius. Gal būt yra ir paranormalių reiškinių, kurie tradicinėmis mokslinėmis ar filosofinėmis teorijomis nepaaiškinami, bet konkrečiai dėl šių reiškinių aš manau, jog yra taip, kaip aprašiau, o kaip suprantu tu manęs ir klausei mano nuomonės ar supratimo apie tai.

  • Už 1
Nuoroda į komentarą
Dalintis kitose svetainėse

Svečias
Šios temos nebegalima komentuoti.


  • Paskutiniai lankytojai   0 nariai(-ių)

    • Šio puslapio nežiūri nė vienas registruotas narys.
×
×
  • Sukurti naują...