Parašyta
·
Redaguota , redagavo Marko_Costello Sakinių paredagavimas.
Po 2017 metų įvykimų, tikėjausi, kad 2018 atneš visišką priešingybę, kadangi sakoma, jeigu praeiti metai buvo visiškas mėšlas - kiti bus kaip tik geresni, tikriausiai, kad per daug tikėjausi arba tikėjausi visiško netikėtinumo.
2018 - naujieji - prasidėjo su skambučiu buvusiai, nes kaip visuomet, nauji metai, prisigeri - nori parašyt tiems, kurių nebėra šalia. Nors ir visuomet gailimės rašydami tiems, kurių nesusigrąžinsim, bet aš į tą skambutį ir bendravimą žiūrėjau kiek kitaip - manau kaip tik tas skambutis davė tą pastūmėjimą judėti į priekį stipriau, užuot skambinti prisigėrusiam ir tikėtis tų gerųjų žodžių - žodžių kurie sugrąžintų ją atgal.
Būnant savimi - poetišku asmeniu kažkaip bandžiau atrast save, kadangi po išskyrimo, manau labai sunku ir vėl tikėti tiek savimi, tiek kitais. Prabėgus tam tikram laikotarpiui, ir vėl pradėjau bendrauti, pažinti kitus žmones ir galbūt... suradau ir vėl tą - dėl kurios norėjosi gyventi ir tobulėti.
Bet tikriausiai toks mano gyvenimas, kad kai atsiranda kažkas pozityvaus, šilto ir jaukaus mano gyvenime - turi kažkas užgriūti ir turiu su tuo kovoti.
Vieną dieną pabudęs, sulaukiau daugybę skambučių, žinučių, jog vienas asmuo pranešė, kad dingau iš šio gyvenimo. Viskas taip davė susimąstyt, kad tiesiog pasikviečiau draugą išgert alaus, prisėdom ir paklausiau :
- Jeigu Tave visi laikytų mirusiu, kaip pasielgtum? Ar pažiūrėtum kam iš tiesų yra svarbu, kam rūpėtų ir lyg pasijaustum iš tiesų miręs vienai dienai ar imtum ir pasakytum, kad vis dar esi čia, egzistuoji ir kvėpuoji?
Ilgai negalvojau, nes nelabai mėgstu meluoti ir aplamai, tokioj situacijoj tiesiog norėjau sužinot kas per asmuo pasakė tokį dalyką apie mane, kuris nemeluosiu... tikrai davė susimąstyt, pagalvot ir pamatyt kam rūpėjo, o kas tiesiog... pažiūrėjo ir nuėjo.
Visa tai ir vėl suvedė mane su tais, kuriais nebendravau jau kelis metus, kadangi man, kaip užsidariusiam asmeniui, nusprendžiau tiesiog atsiribot nuo visų ir gyvent gyvenimą vienas, kovot su depresija ir kitais š. - vienam. Bet būtent tas skandalas, žinia, privertė ir vėl visiems suprast, ko galėjo netekt ir galbūt atvėriau savo pačio akis suprantant, koks mažas iš tiesų tas gyvenimas ir reikėtų jį vertint.
Susitikau su savo vaikystės draugu, ir pasidarė taip gera... tiesiog pamirštant visą gyvenimą ir prisimint būtent tą vaikystę, kai būdavom maži pipliukai ir niekas nerūpėdavo tik išdarinėt visokias nesąmones, kurios teikė tą džiaugsmą ir laimę tiek man tiek jam.
Nusprendžiau po to laiko grįžt į vieną vietą, kurioje visuomet būdavau laukiamas, tiesiog niekada neužeidavau, nes jausdavausi, kad nesu vertas kitų draugystės ir laimės.
Jausdamasis ir vėl tą kylančią laimę, džiaugsmą ir supratimą, kad galbūt grįžau į savo vietą, vienas iš draugų paskambino ir pasakė, kad pas mano " draugę " atvažiavo vaikinas atšvęst gimtadienio ir žinoma... kas vyko ten? bučiavosi & etc..
Tuomet gavau iš jos pačios žinutę, kad tiesiog rado žmogų, kuris sušildo ją labiau nei aš - ir tuomet pradėjau galvot... kuo aš toks prastas? Drovus, poetiškas, kuklus vaikinukas, kuris galbūt ir yra tam tikromis vietomis psichiškai nesveikas, kai pradeda galbūt giliai žiūrėt į gyvenimą, bet rodos viską atiduodi dėl jos, būni romantiškas, atiduodi visiškai visą save ir jai vis tiek kažko trūksta. Būtent tada supratau, kad tas " atstumas " - yra tikrai... didelė bėda santykiuose ir, kad aplamai... nebežinojau kur yra mano vieta ir kur turėčiau dėtis.
Pradėjau rašyt ant balto lapo, lietis ir tiesiog suvokt... dėl ko aplamai kiekvienas esame būtent čia. Kad iš visų tų milijonų, kiekvienas turi skirtingą mąstymą, kitokį suvokimą į gyvenimą, turi skirtingų sugebėjimų o ir svarbiausia, kad... kiekvienas atrodo kitaip.
Vaikščiodamas gatvėmis, kažkaip pastebėdavau, kad kiekvienas į mane žiūri kitokiu kampu, lyg kažkuo būčiau kitoks ar neįtikčiau jiems, bet... leido susivokt, kad nepaisant visko kas nutinka, reikia išlikt savim ir nesikeist dėl kitų žmonių, kuriems neįtikai, nepatikai ir neįtiks dėl įvairiausių dalykų, nuomonių nesutapimų ir t.t. Tikriausiai būtent tie 2018 metai ir leido suprast, kas būtų jeigu nebūčiau čia, ir būtent dėl to pradėjau žiūrėti į gyvenimą ir į žmones visiškai kitaip, nei įprastai. Rodos, kad kiekvieni metai vis ir atneša kažko naujo, nepamirštamo į mūsų gyvenimą, tik tie patys atnešimai gali būt vieną kartą nepastebimi, o kiti.. labai atverti akis, gyvenimą į kitus - kas yra labai svarbu.
Todėl po visko, būtent gruodžio mėnesį, pailsėjęs ir pradėjęs žiūrėt į viską daug rimčiau, bet paprastesniu būdu nusprendžiau, būtent per šitas išskirtinai išskirtines šventes, kad visai norėčiau grįžti į šį projektą, kurį žaidžiau kai buvau dar vaikis bet niekada galbūt neatvėriau savęs ir neleidau galimybės jį įvertinti, nes dažniausiai esu tas žmogus, kuris mėgsta ateiti, prisijungti ir ne tik žaisti dėl smagumo, bet atrasti galbūt išskirtinių žmonių, kitaip mąstančių arba tiesiog... atrasti dalį savęs būtent čia, todėl ir esu čia šviežiai naujas ir išbandau senus, bet ir tuo pačiu naujus dalykus įsileisdamas galbūt kažką paprastai paprasto į savo gyvenimą su naujomis patirtimis.
Kodėl 2018 buvo geriausi metai mano gyvenime ?
in Svarbios naujienos
Parašyta · Redaguota , redagavo Marko_Costello
Sakinių paredagavimas.
Po 2017 metų įvykimų, tikėjausi, kad 2018 atneš visišką priešingybę, kadangi sakoma, jeigu praeiti metai buvo visiškas mėšlas - kiti bus kaip tik geresni, tikriausiai, kad per daug tikėjausi arba tikėjausi visiško netikėtinumo.
2018 - naujieji - prasidėjo su skambučiu buvusiai, nes kaip visuomet, nauji metai, prisigeri - nori parašyt tiems, kurių nebėra šalia. Nors ir visuomet gailimės rašydami tiems, kurių nesusigrąžinsim, bet aš į tą skambutį ir bendravimą žiūrėjau kiek kitaip - manau kaip tik tas skambutis davė tą pastūmėjimą judėti į priekį stipriau, užuot skambinti prisigėrusiam ir tikėtis tų gerųjų žodžių - žodžių kurie sugrąžintų ją atgal.
Būnant savimi - poetišku asmeniu kažkaip bandžiau atrast save, kadangi po išskyrimo, manau labai sunku ir vėl tikėti tiek savimi, tiek kitais. Prabėgus tam tikram laikotarpiui, ir vėl pradėjau bendrauti, pažinti kitus žmones ir galbūt... suradau ir vėl tą - dėl kurios norėjosi gyventi ir tobulėti.
Bet tikriausiai toks mano gyvenimas, kad kai atsiranda kažkas pozityvaus, šilto ir jaukaus mano gyvenime - turi kažkas užgriūti ir turiu su tuo kovoti.
Vieną dieną pabudęs, sulaukiau daugybę skambučių, žinučių, jog vienas asmuo pranešė, kad dingau iš šio gyvenimo. Viskas taip davė susimąstyt, kad tiesiog pasikviečiau draugą išgert alaus, prisėdom ir paklausiau :
- Jeigu Tave visi laikytų mirusiu, kaip pasielgtum? Ar pažiūrėtum kam iš tiesų yra svarbu, kam rūpėtų ir lyg pasijaustum iš tiesų miręs vienai dienai ar imtum ir pasakytum, kad vis dar esi čia, egzistuoji ir kvėpuoji?
Ilgai negalvojau, nes nelabai mėgstu meluoti ir aplamai, tokioj situacijoj tiesiog norėjau sužinot kas per asmuo pasakė tokį dalyką apie mane, kuris nemeluosiu... tikrai davė susimąstyt, pagalvot ir pamatyt kam rūpėjo, o kas tiesiog... pažiūrėjo ir nuėjo.
Visa tai ir vėl suvedė mane su tais, kuriais nebendravau jau kelis metus, kadangi man, kaip užsidariusiam asmeniui, nusprendžiau tiesiog atsiribot nuo visų ir gyvent gyvenimą vienas, kovot su depresija ir kitais š. - vienam. Bet būtent tas skandalas, žinia, privertė ir vėl visiems suprast, ko galėjo netekt ir galbūt atvėriau savo pačio akis suprantant, koks mažas iš tiesų tas gyvenimas ir reikėtų jį vertint.
Susitikau su savo vaikystės draugu, ir pasidarė taip gera... tiesiog pamirštant visą gyvenimą ir prisimint būtent tą vaikystę, kai būdavom maži pipliukai ir niekas nerūpėdavo tik išdarinėt visokias nesąmones, kurios teikė tą džiaugsmą ir laimę tiek man tiek jam.
Nusprendžiau po to laiko grįžt į vieną vietą, kurioje visuomet būdavau laukiamas, tiesiog niekada neužeidavau, nes jausdavausi, kad nesu vertas kitų draugystės ir laimės.
Jausdamasis ir vėl tą kylančią laimę, džiaugsmą ir supratimą, kad galbūt grįžau į savo vietą, vienas iš draugų paskambino ir pasakė, kad pas mano " draugę " atvažiavo vaikinas atšvęst gimtadienio ir žinoma... kas vyko ten? bučiavosi & etc..
Tuomet gavau iš jos pačios žinutę, kad tiesiog rado žmogų, kuris sušildo ją labiau nei aš - ir tuomet pradėjau galvot... kuo aš toks prastas? Drovus, poetiškas, kuklus vaikinukas, kuris galbūt ir yra tam tikromis vietomis psichiškai nesveikas, kai pradeda galbūt giliai žiūrėt į gyvenimą, bet rodos viską atiduodi dėl jos, būni romantiškas, atiduodi visiškai visą save ir jai vis tiek kažko trūksta. Būtent tada supratau, kad tas " atstumas " - yra tikrai... didelė bėda santykiuose ir, kad aplamai... nebežinojau kur yra mano vieta ir kur turėčiau dėtis.
Pradėjau rašyt ant balto lapo, lietis ir tiesiog suvokt... dėl ko aplamai kiekvienas esame būtent čia. Kad iš visų tų milijonų, kiekvienas turi skirtingą mąstymą, kitokį suvokimą į gyvenimą, turi skirtingų sugebėjimų o ir svarbiausia, kad... kiekvienas atrodo kitaip.
Vaikščiodamas gatvėmis, kažkaip pastebėdavau, kad kiekvienas į mane žiūri kitokiu kampu, lyg kažkuo būčiau kitoks ar neįtikčiau jiems, bet... leido susivokt, kad nepaisant visko kas nutinka, reikia išlikt savim ir nesikeist dėl kitų žmonių, kuriems neįtikai, nepatikai ir neįtiks dėl įvairiausių dalykų, nuomonių nesutapimų ir t.t.
Tikriausiai būtent tie 2018 metai ir leido suprast, kas būtų jeigu nebūčiau čia, ir būtent dėl to pradėjau žiūrėti į gyvenimą ir į žmones visiškai kitaip, nei įprastai. Rodos, kad kiekvieni metai vis ir atneša kažko naujo, nepamirštamo į mūsų gyvenimą, tik tie patys atnešimai gali būt vieną kartą nepastebimi, o kiti.. labai atverti akis, gyvenimą į kitus - kas yra labai svarbu.
Todėl po visko, būtent gruodžio mėnesį, pailsėjęs ir pradėjęs žiūrėt į viską daug rimčiau, bet paprastesniu būdu nusprendžiau, būtent per šitas išskirtinai išskirtines šventes, kad visai norėčiau grįžti į šį projektą, kurį žaidžiau kai buvau dar vaikis bet niekada galbūt neatvėriau savęs ir neleidau galimybės jį įvertinti, nes dažniausiai esu tas žmogus, kuris mėgsta ateiti, prisijungti ir ne tik žaisti dėl smagumo, bet atrasti galbūt išskirtinių žmonių, kitaip mąstančių arba tiesiog... atrasti dalį savęs būtent čia, todėl ir esu čia šviežiai naujas ir išbandau senus, bet ir tuo pačiu naujus dalykus įsileisdamas galbūt kažką paprastai paprasto į savo gyvenimą su naujomis patirtimis.