Žodžiu visada domėjausi sportu jau nuo mažų dienų, tikriausiai vien dėl to nes tėvukas buvo irgi spocmenas jo laikais, kažkaip pažiūrėjęs į jo fotkes, apdovanojimus, pagirimų raštus, diplomus, jau nuo mažens užsigeidžiau ir tokius turėti ir džiaugtis tuom ką turiu ir dėl kokio tikslo ir dėl savęs.
iki 6 klasės nieko gero nelankiau neužsiiminėjau. Ta prasme ten sporto būreliai t.t nu nieko rimto.
6 klasėje parvariau į Klaipėda gyventi, klasiokas nusivedė į sunkiosios atletikos treniruotes, pačia pirmą dieną pradėjau jau mokintis technikos, nes iškarto užkabliavo mane, treneris buvo jaunas, bet pilnas patirties, iškalbingas, supratingas, žodžiu motyvuojantis ir žiauria geras. Lankiau sunkiąją kiekvieną dieną, nepraleidinėjau nei vienos treniruotės, vos susirgęs visą dieną pragulėdavau lovoje grįžęs iš treniruotes, kad kitą dieną vėl galėčiau pilnas sveikatos ir jėgų eiti į treniruotę, gerinti savo rezultatą ir gerai pasirodyti varžybose. Lankiau sunkiąją visus tuos mokslo metus, buvau ne vienose varžybos, bet visos paimdavau prizinę vietą, turiu gal 4 diplomus, tris medalius, gaila dėja taurės neteko paliesti dar. Bet labiausiai didžiuojuosi tuom, kad 2012 metų Lietuvos Čiampionate sugebėjau pasiimti garbingą trečiąją vietą. Po to buvo dar keletas varžybų bet ten nebuvo tokios svarbios kaip čiampionatas. Po 6 klasės išsikrausčiau į savo gimtajį miestą atgal ir galiu pasakyti, kad maliau šūdą iki 8 klasės pabaigos, turėjau afigienus draugus, rūkyt, pagert, pablūdyti liaudiškai tariant, negrįžti namo pora dienų t.t . Po to vėl 9 klasę išsikrausčiau į kaimą ir va nuo vasaros vidurio pradėjau užsiiminėti vadinamuoju Street Workout, lauko gimnastika, užkabliavo, rezultatai neblogi, Lapkričio mėnesį šokau su draugu į sporto salę (štanginę) per du mėnesius priaugau 8kg su pieno produktais, be jokių papildų t.t ir ką siekiu rezultatų , augiu masę noriu šokt iki 75-80kg važinėju į miestą lankau Rankų lenkimą, kur bent vėl gal pavyks kažką pasiekti pasiimti diplomų medalių, galbūt net ir paliesti taurę savo delne.
Tikriausiai daug kas tingės skaityti arba susidarys keistą nuomonę dėl kažkokios frazės tiesiog, augam keičiamės, norim viską išbandyti, patirti. O aš noriu kažko pasiekti ir ateityje dirbti sau malonų darbą ir susiejusi su viskuom ką būsiu patyręs.
Tiesiog žmonės, nenuleiskit rankų, o jei ir nuleisit jas pakelti yra labai sunku...
Dėkui už dėmesį kas skaitėt, tik išsipasakojau ir pasidalinau, nesmerkit, jei ir smerksit tai bent neskaudžiai
Pradžia.
in Sportas
Parašyta
Sveikas ženia, pasistengsiu glaustai manau:
Žodžiu visada domėjausi sportu jau nuo mažų dienų, tikriausiai vien dėl to nes tėvukas buvo irgi spocmenas jo laikais, kažkaip pažiūrėjęs į jo fotkes, apdovanojimus, pagirimų raštus, diplomus, jau nuo mažens užsigeidžiau ir tokius turėti ir džiaugtis tuom ką turiu ir dėl kokio tikslo ir dėl savęs.
iki 6 klasės nieko gero nelankiau neužsiiminėjau. Ta prasme ten sporto būreliai t.t nu nieko rimto.
6 klasėje parvariau į Klaipėda gyventi, klasiokas nusivedė į sunkiosios atletikos treniruotes, pačia pirmą dieną pradėjau jau mokintis technikos, nes iškarto užkabliavo mane, treneris buvo jaunas, bet pilnas patirties, iškalbingas, supratingas, žodžiu motyvuojantis ir žiauria geras. Lankiau sunkiąją kiekvieną dieną, nepraleidinėjau nei vienos treniruotės, vos susirgęs visą dieną pragulėdavau lovoje grįžęs iš treniruotes, kad kitą dieną vėl galėčiau pilnas sveikatos ir jėgų eiti į treniruotę, gerinti savo rezultatą ir gerai pasirodyti varžybose. Lankiau sunkiąją visus tuos mokslo metus, buvau ne vienose varžybos, bet visos paimdavau prizinę vietą, turiu gal 4 diplomus, tris medalius, gaila dėja taurės neteko paliesti dar. Bet labiausiai didžiuojuosi tuom, kad 2012 metų Lietuvos Čiampionate sugebėjau pasiimti garbingą trečiąją vietą. Po to buvo dar keletas varžybų bet ten nebuvo tokios svarbios kaip čiampionatas. Po 6 klasės išsikrausčiau į savo gimtajį miestą atgal ir galiu pasakyti, kad maliau šūdą iki 8 klasės pabaigos, turėjau afigienus draugus, rūkyt, pagert, pablūdyti liaudiškai tariant, negrįžti namo pora dienų t.t . Po to vėl 9 klasę išsikrausčiau į kaimą ir va nuo vasaros vidurio pradėjau užsiiminėti vadinamuoju Street Workout, lauko gimnastika, užkabliavo, rezultatai neblogi, Lapkričio mėnesį šokau su draugu į sporto salę (štanginę) per du mėnesius priaugau 8kg su pieno produktais, be jokių papildų t.t ir ką siekiu rezultatų , augiu masę noriu šokt iki 75-80kg važinėju į miestą lankau Rankų lenkimą, kur bent vėl gal pavyks kažką pasiekti pasiimti diplomų medalių, galbūt net ir paliesti taurę savo delne.
Tikriausiai daug kas tingės skaityti arba susidarys keistą nuomonę dėl kažkokios frazės tiesiog, augam keičiamės, norim viską išbandyti, patirti. O aš noriu kažko pasiekti ir ateityje dirbti sau malonų darbą ir susiejusi su viskuom ką būsiu patyręs.
Tiesiog žmonės, nenuleiskit rankų, o jei ir nuleisit jas pakelti yra labai sunku...
Dėkui už dėmesį kas skaitėt, tik išsipasakojau ir pasidalinau, nesmerkit, jei ir smerksit tai bent neskaudžiai