Tonys_Kawai

Kai buvau mažesnis, aš susikišdavau rankas po maike ir sakydavau kitiems, kad neturiu rankų. Restartindavau video žaidimą, kai jausdavau, kad pralaimėsiu. Miegodavau su visais pliušiniais žaislais, kad nei vienas nesijaustų atstumtas. Turėjau tą rašiklį keturių spalvų ir bandydavau iškišti visas spalvas vienu metu. Įpildavau limonado į kamštelį ir apsimesdavau, kad geriu alkoholinį gėrimąSunkiausias sprendimas, kurį reikėjo priimti, tai kurį nintendo žaidimą žaisti. Laukdavau už durų, kad kažką išgąsdinti, bet neišlaukdavau, nes atsibosdavo arba užsimanydavau į tualetą. Apsimesdavau miegančiu, kad nuneštų mane į lovą. Manydavau, kad mėnulis seka mano mašiną. Žiūrėdavau stiklu bėgančius lietaus lašelius ir įsivaizduodavau, kad tai lenktynės. Įsijungdavau kompiuterį vien tam, kad papiešti per Paint. Vieninteliai netikri draugai buvo tik tie nematomi. Dainuodavau duše. Prarydavau vaisių sėklas ir bijodavau mirti, nes medis išaugs mano pilve. Turėdavau sumuštus kelius vietoj sudaužytos širdies. Prisimenu, kai mes visi buvom vaikai ir negalėjom sulaukti kada užaugsim... Ką, po galais, mes sau galvojome?