Eiti į turinį

Domas_Vilkin

Nariai
  • Turinio skaičius

    5.801
  • Prisijungė

  • Paskutinį kartą lankėsi

Pranešimai parašė Domas_Vilkin

  1. kuom tau tie gėju paradai ir kedžio istorija trugdo dirbt ar mokintis? Esu mates atvaro kaimiečiai iš londono ir vaidina kad jie kieti tipo,daug uždirbo nors lopai fabrikuose dėžes krauna ar žuvis apdoroja :DDD

    Aš tai tikrai lietuvoi stenksiuos ka nors pasiekt,nes čia yra viskas ko reikia.

    Lietuvoj darbą rasti tikrai sunkiau nei užsienyje. Lietuvoje dėžių pakuotojai uždirba trečdaliu ar net mažiau nei užsienyje. Pasakei taip, lyg jau būtum radęs darbą ir įsitvirtinęs į gyvenimą, bet taip nėra. Šią vasarą pats ragavau darbo ieškojimo patirties ir supratau, kad susirasti darbą nėra taip lengva. Aišku, gali eit ten į maximos kasininkus, bet ten tikrai ne ateitis. Normalų darbą čia susirasti yra sunku. Baigęs programavimą darbą turbūt rasi, bet uždirbsi tikrai ne tiek, kiek uždirba Anglijoje, Danijoje ar Norvegija (išverčiant į litų valiutą), tad nesakyk, kad Lietuvoj yra tikrai gerai pats nepatyręs darbo ieškojimo gyvenimo, pragyvenimo, nesusikūręs ateities.

  2. Mano manymu,į kitas šalis važiuojantys dirbt ar studijuot studentai yra silpni,nes nesugeba lietuvoi prasimušt,lietuvoi vistiek bus geriau nors ir ka bedarytum,o užsieni tu busi emigrantas,o emigrantai nelabai kam ir patinka.Be to,ten tau bus sunku rast gera darbą,kur normaliai mokėtu ir dar kainos ten pagal jų kainas nustatytos yra,tad lietuvoi geriausia yra ir bandyk čia ka nors pasiekt :)

    Lietuvoj tikrai nėra geriausia, nes šita šalis yra visiškas šūdų kalnas, kurį garsina gėjų paradai ir kedžių istorijos. Emigrantai nėra silpni, jie tik ieško laimės svetur.

  3. Nepatingėjau, perskaičiau viską.. Žinai teisus tu dėl daug ko, tačiau tiems, kurie į serverį ateina pasišaudyt ir kitų nesamonių daryt tai visiškai nesujaudins. Buvo geri laikai, bet jie praėjo ir jų nebesusigražinsi. Ačiū, kad bent trumpam mintimis sugražinai į praeitį, kaip smagu būdavo nolaifinti ir šiaip gerai leisti laiką serveryje be jokių nervų ar nuotaikos gadinimų. Tačiau laikas eina pirmyn ir su laiku tiesiog išmoksi nebekreipt dėmesio į tokius, kurie (nepabijokim to žodžio) yra parazitai, besidžiaugiantis, kad kitam padarė blogai, apgavo ar dar kokią nesąmonę padarė. Šitam serve beveik nebeliko draugiškų žmonių, viskas remiasi į tai, ką kas papezėjo Team Speak'e ar forume ir viskas, etiketės jau klijuojamos.. Šitas forumas iš viso pasidarė kažkokia "stumykla" vienas ant kito, o žaidime iš vis nėr net ką šnekėti. Žodžiu ne kokia dabartis tame mūsų pamėgtame serveryje... Ačiū už temą ir protingas mintis, Domai.

    Aš irgi tiesiog nebekreipiu dėmesio į tuos, kurie galėdami internete būti kuo nori, visgi pasirenka idioto kaukę. Žema.

  4. Prisiminkime.

    Jeigu esate naujokas arba jums neįdomu - neskaitykite ir negaiškite laiko.

    Gyvenimas yra gyvenimas, bet ir žaidimas kai kam tapo lyg antrasis ,,aš". Todėl ir kuriu šią temą jūsų apšvietimui bei susimąstymui. Gal kažkam ir nepatiks ką rašau, bet jei jau pradėjau, tai ir pratęsiu. Taip sakant, įkvėpimas pagavo.

    Taip, aš serveryje tik ne pilnus metus, bet pažindamas senbuvius bei peržiūrėjęs video ar pasakojimus, galiu įsivaizduoti kas buvo ankščiau. Nemažai apšvietė ir teamspeak'o ,,bazarintojai".

    Grįžkime į 2010-uosius - serverio pirmieji ne pilni metai. Atnaujinimai dar tik prasideda, serveris apytuštis textūrų, žaidėjai džiaugėsi gavę NET 10,000 LT, administratoriai dažniausiai buvo paprasti žmonės, atėję pažaisti bei šiek tiek palaikyti tvarkos.

    Kas atsitiko dabar? Kažkoks vaikigalis atėjo su kaimišku bazaru ir visiem darė neigiamą įtaką? Gali būti. Atėjęs draugų neturintis ,,vaikas" pradėjo kišti į galvas visiems savo ,,gej, atjungsiu netą, užgaudysiu realiai". Mados bangos ateina, bet kartu ir išeina. Žinoma, ne visur. Serveryje iš kartos į kartą buvo perduodamos lyg ir ,,tradicijos", kurios pamažu smukdė serverį į gilią duobę.

    Maždaug 2012-aisiais lapkričio mėnesį serveris visiškai nusirito. Administratoriai savo chat'ą (/s) pradėjo naudoti lyg komedijų paradą, V.I.P'ai (Very Interesting Person), savo tikrąją trumpinio reikšmę pamiršo. Mafijos tapo visiškais klounais. Paskutinį rimtą ,,Immortal" mafijos vadą galėčiau paminėti tik Lukas (Qyanas_Yvanauskas), kuris baigė direktoriauti ~09-10mėn. (tiksliai nežinau), visi sekantys tik darė iš mafijos ,,šou" ir pamiršo ką reiškia būti vadu - nors ir žaidimo, bet jei jau prisiimi atsakomybę, turi nešti savo kryžių. Kalbant apie ,,Cosa Nostra"... Neskaitant Andriaus (Andrius_Fantazy), iš mafijos taip pat buvo daroma komedija. Abiejų mafijų vadai tik ,,žaidė" šūdo malimo žaidimą, dėl kurio vienas iš įdomiausių ir įvairiausių veiklių turinčio darbo liko šūdo vietoj. Pereinam prie darbų. MINI atrankos tapo žaidimu žaidime. Jos dabar 95% atveju daromos tik draugams, kuriuos baigiasi po 5-10 sekundžių. Gana įdomi atranka. Bedarbis ištikimas žmogus laukia atrankos, staiga pastebi savo mėgiamo darbo MINI atranką ir stengiasi suspėti. Paėjus 3 žingsnius atranka baigėsi. Jauskis kaip nori. Mano nuomone, turėtumėme pamiršti šitą nesąmonę ir grįžti prie laikų, kada darbų direktoriai buvo renkami atsakingai, o ne ,,pyst" ir yra, ,,Tingiu rinkti. Ai va, draugas užpildė, palauksiu pora dienų ir paskelbiu, kad įtarimo nebūtų". Ką apie tai manote? Dar pasakykit, kad čia ne tiesa. Atsakingumo neliko, vienybės irgi.

    Moderatoriai - žmonės, prižiūrintys jiems paskirtą temą. Daugelis gerą moderatorių įsivaizduoja ta, kuris jiems nededa įspėjimų ir nieko nepastebi. Bet ar toks žmogus vertas savo pareigų? Nemanau. Pastaruoju metu pradėtas šmeižtas dėl Eimio yra tiesiog bandos jausmas. Vienam nepatiko - kiti seka paskui pirmąjį. Forume yra taisyklės, kurias privaloma perskaityti prieš kažką rašant. Jūs to nepadarote, todėl ir būnate nubausti, o isterijos tik dar labiau paplogina padėtį bei mažina reputaciją projekte. Daugelis ankstesniųjų moderatorių buvo jūsų draugai ar bent pažįstami, todėl buvo nuolaidesni. Šį kart, atėjo žmogus, su kuriuo nelabai bendravote ir iškart blogai. TOKS IR TURI BŪTI MODERATORIUS. Laivas ir nepriklausomas.

    Kalbate, kad norite senojo projekto atmosferos, tai sukurkite ją. Viskas prikauso tik nuo jūsų ir nuo nieko kito. Patys vaidindami ,,pienburnius" (ar tokie būdami) bei žlugdydami malonų bendravimą geresnio serverio nesukursite. Atradimas ,,nardymas" tik dar vienas posūkis iš pagrindinio kelio. Atsakingumo neliko - vienybės taip pat. Norėdami sukurti ateitį, pakeiskite dabartį. Bus mažiau šūdo - bus geriau jums.

    Domas

  5. Žinot kaip būna? Apie žmogų gerai rašo tik tada, kai jis numiršta... Nu blemba visuomenė lietuvių... Kol gyvas, tai rašė, kad geria, toks anoks, o vat kai numiršta, vien jis portaluose.... Nu kam čia berašyti apie mirusį žmogų? Geriau tegul parašo apie nuskriaustus žmones, apie vargstančius, kuriems pagalbos reikia. Po biesais, apie daug ką yra rašyti, bet neee... Dėmesio centre Šapranauskas. Juokinga tikrai...

    Va va, iš pradžių rašo, jog alkoholikas, toks, anoks, o kai nebėra žmogaus, tai jau ,,ouj kaip gaila, geras žmogus buvo"

  6. Po viso to komercijos mėšlo atradau šį straipsnį, manau, kad tikrai protingai parašyta apie perdedamą liūdesį bei keliamą pasipiktinimą juodam humorui apie šį žmogų. Juk tai ir vadinasi ,,humoras", vadinasi turi būti juokinga, net jei jūs ir nesijuokiate. Rodydamas šį straipsnį tenoriu parodyti, jog komercija žlugdo žmonių gyvenimus.

    Skaitom, jeigu perskaitysit visą ar bent ištraukas - komentuokit.

    Vieną savaitę prieš Vytauto Šapranausko mirtį, ką tik pagimdžiusi septyniolikmetė Panevėžyje nuskandino savo kūdikį ir iškart nusižudė pati. Asocialioje šeimoje gyvenusi mergina visą laiką stengėsi nuslėpti savo nėštumą, pagimdė tiesiog namuose ir žirklėmis nukirpusi virkštelę išėjo prie upės atlikti neįtikėtinai žiauraus veiksmo.

    Kiek iš jūsų girdėjo apie šį atvejį? Kiek domėjotės šios merginos gyvenimo istorija? Kiek rašėte atsišaukimus ir straipsnius, kad valstybė turėtų labiau rūpintis savo piliečiais ir kad „sistema žlugdo žmogų“? Kiek straipsnių ar TV laidų buvo sukurta?

    Dirbam tam, kad uždirbtume

    Kai nusižudė visiems gerai žinomas aktorius Vytautas Šapranauskas – apie tai kalbėjo ir rašė visi. Rašė tiek, kad net darėsi bloga. Suprantama, kad žinomo žmogaus mirtis turi būti apkalbamas dalykas, tai normalu. Bet su tam tikromis ribomis. Todėl Buržujaus rašinėliuose dar sykį nemalonios temos: nesveikai didelis kiekis informacijos apie V. Šapranausko mirtį; žiniasklaidos dviveidiškumas ir plikas pelnymasis iš nelaimės; bei mirties kulto garbinimas. Sveiki atvykę.

    sick_media.jpg

    Metų metus generuodami click‘us iš žinių apie tai, koks V. Šapranauskas prasigėręs, kiek kartų nepasirodė studijoje, kiek kartų padarė tą ir aną, naujienų portalai nejautė nė menkiausio skrupulo kuo juodžiau nušviesdami šio komiko gyvenimą. Tačiau tik jam pasimirus, šie portalai staiga tampa liūdesio ir ilgesio tvirtovėmis, prigrūstomis šleikščiai saldžių straipsnių apie visą V. Šapranausko gyvenimą. Delfis šįkart laimėjo visomis keturiomis – žinodami, kokiu būdu geriausiai generuoti litus, delfis po truputį tampa akivaizdžiu tabloidu, kuriam įvairių žinių pateikimas – antraeilis dalykas.

    Dar juokingiau yra žvaigždės, kurioms tokie įvykiai – galimybė pasisakyti ir dar sykį pasididinti savo vardo žinomumą. Visą gyvenimą apie velionį nė žodžio nesakę arba jį smerkę žmonės staiga baisiausiai nuliūsta ir suserga didžiausiu įmanomu ilgesiu. O pop-žvaigždutės deda į Feisbuką savo nuotraukas tiesiai iš pakasynų – nes gi taip zajabys pasifotkinti laidotuvėse ir parodyti, jog jose buvai!

    sapras-bunke-ivanova-remejai-fb.jpg

    Įdomu, iš kelinto karto pavyko toks gražus kadras?

    Dar labiau creepy yra dėl fanų skaičiaus kuriami FB puslapiai, vėliau reklamuojantys savo šūdpuslapius. Kas yra amoraliau – juodas humoras ar tokie mulkiai?

    Mačiau, kad per TV jau anonsuojamos ištisos laidos apie V. Šapranausko gyvenimą. Jau svaigstama, koks jis buvo nuostabus žmogus, geriausias Lietuvos aktorius ir nuostabiausias komikas. Nors dar prieš savaitę visi rodė cirkus apie tai, kad jis – alkoholikas ir savo darbo negalintis atlikti klounas.

    Kas nori lažintis, kada bus išleistas DVD „Geriausi Šapro pasirodymai“? Jei per ateinantį mėnesį to nebus padaryta, būsiu tikrai nusivylęs lietuvių verslumu.

    Šapranauskas ne(be)buvo geras teatro aktorius

    Naujienų portalai, TV laidos, gerbėjai staiga pristato V. Šapranauską kaip geriausią Lietuvos aktorių.

    Aktorių? Jis nevaidino jau daugybę metų. Bent jau teatre.

    Dar gerai pamenu, kaip seniai seniai girtas plaikstėsi spektaklyje „Nusišypsok mums Viešpatie“. Spektaklį ištempė, kai kur net linksmai paimprovizavo. Bet kitą sykį, „Vyšnių sode“, viduryje spektaklio leido sau tiesiog išeiti namo. Gerti. Nes jis buvo prasigėręs alkoholikas, kurio vienintelis pliusas buvo gerai valdomas liežuvis ir daug subtilesni bajeriukai nei daugumos Lietuvos komikų. Aktorius jis buvo labai smagus – kartais net puikesnis už mano mėgstamą A. Sakalauską. Bet jo pasirinktas alkoholis uždirbo jam išmetimą iš visų teatrų ir dėl to kaltas tik jis pats. Todėl mažų mažiausiai reikėtų susilaikyti nuo „geriausio Lietuvos aktoriaus“ titulų. Geriausi aktoriai iš visų šalies teatrų neišmetinėjami.

    V. Šapranauskas buvo puikus komikas. Aš rimtai, be ironijos. Anekdotus pasakodavo taip, kad net aš sugebėdavau išklausyti. Deja, net ir būdamas geru komiku, viskas, kam jis atsidavė – tai chalturkės televizijoje, kurios jam užtikrino normalią algą ir didelę auditoriją. Tikroji aktorystė buvo išmesta per petį. V. Šapranauskas nėra ir nebuvo visuomenės šviesulys, kokiu dabar jį bando paversti masė apakusių gerbėjų. Būtent šis žmogus buvo blogiausias iš variantų, kas gali būti rodoma viešai – atviras alkoholikas, neatsakingas, savo pareigų nevykdantis ir „iš bajeriukų“ neblogai pragyvenantis asmuo. Retas žmogus norėtų, kad jo vaikas/tėvas/brolis gyventų tokį gyvenimą. Todėl prieš vadindami šį žmogų Lietuvos šviesuliu, pamąstykite apie tai, ar jo gyvenimas tikrai buvo toks pavyzdinis. Džiaukitės jo humoru, džiaukitės, kiek pramogų kažkam jis suteikdavo, bet tik nereikia to dirbtino išaukštinimo.

    V. Šapranauskas ir juodas humoras

    sapranauskas-surenku-1000-like.jpg

    Kai pasidalinau šiuo montažu socialiniuose tinkluose, susipykau su keliais žmonėmis. Gan rimtai. Kitoje vietoje dargi buvau išvadintas dalbajobu – ir jokie mano argumentai nebuvo priimami, nes „mirtis yra šventas dalykas, kurio liesti negalima“. Aš paliečiau. Ne pirmą kartą.

    Juodas humoras nėra nusikaltimas. Tai nėra moralės pažeidimas. Ne veltui jis vadinamas humoru – nes tai yra sugebėjimas humoristiškai pažvelgti net į baisiausią, nemaloniausią, bjauriausią situaciją. Ne veltui jis vadinamas juodu, nes tai yra ribų neturinti humoro forma. Tikra tiesa, kad dažnai ji gali sukelti nemalonų pojūtį, o kartais pasišlykštėjimą. Bet jei jūs nesijuokiate, tai dar nereiškia, kad tai nejuokinga. Jūs dėl to nesate nevykęs, kvailas, ar neturintis humoro jausmo. Tikrai ne. Tiesiog tokia humoro forma yra ne jums – kaip kad daugeliui jaunų žmonių niekada nepatiks Naša Raša ar bet koks kitas rusiškas humoras.

    Šis montažas su V. Šapranausku nė kiek nesumenkina jo asmens. Jis net nėra nukreiptas prieš patį asmenį – jis yra apie memo „surenkų X like“ absurdiškumą. Štai kas V. Šapranauską tikrai menkino, tai kiekvienas straipsnis apie jo alkoholizmą arba nepasirodymą renginiuose. Kuriuos dauguma jūsų skaitydavo – valingai ar nevalingai – bet skaitydavo. Todėl prieš teisdami tuos, kurie juodai juokauja, pagalvokite, ar nebuvote tarp tų, kurie skatino naujienų portalus ir televizijas kurti tą V. Šapranauską sunaikinusį turinį. Gaila, kad po šios savižudybės buvo praleista puiki proga žiniasklaidos priemonėse pakalbėti apie tai, ką iš talento padaro alkoholis, televizija ir pinigai. Ir kaip pamėginti to išvengti.

    Šiknos ir burnos skirtumas

    Montažai neniekina mirusio žmogaus ar pačio mirties fakto. To nė per plauką negalima lyginti su myžimu ant kapo ar kitokiu palaikų išniekinimu. Lyg draugišką ir nepiktą šūktelėjimą draugui „užmušiu, bjaurybe!“ laikytumėte faktiniu noru draugą nužudyti ir netgi traktuotumėte kaip jau įvykusį nusikaltimą. Tai nesulyginama.

    Apskritai, kas yra pagarba mirčiai? Ar tai ne tiesiog senas įprotis gerbti tai, ko bijai? Mirtis yra natūralus žmogaus gyvenimo ciklo procesas, tai įprastas įvykis, ypač kai jis įvyksta jau daug metų nugyvenusiam žmogui. Taip, gaila, kad pasitraukė anksčiau. Bet tai vis tiek yra tiesiog mirtis, joje nėra nieko ypatinga. Gyvenimas turi būti ypatingas, unikalus ir išskirtinis. O mirtis – niekieno nelaukiamas įvykis, kuriuo kuo greičiau atsikratome užkasdami ar sudegindami nebefunkcionuojantį aparatą.

    Ir nors man aiškino, kad aš neskiriu šiknos nuo burnos, aš lieku prie nuomonės, jog mirtis nėra kažkokia nuo seno perimta dievobaiminga tradicija, kurią reikėtų laikyti neliečiama. Jeigu kalbame apie pagarbą mirčiai, tai jokiu būdu negalime juoktis ne tik iš V. Šapranausko, bet ir iš A.M. Brazausko, Paleckio senelio (kurį visi džiugiai vadinam sušiktu komuniaga) ar kokio nors Sniečkaus. Jeigu Paleckio senelį ir Sniečkų dar galime teisti dėl jų poelgių, kodėl teisiame AMB? Daugybei žmonių AMB yra labai gero žmogaus pavyzdys – toks, koks daug kam atrodo V. Šapranauskas. Bet kažkodėl šaipydamasis iš AMB – dalbajobu išvadintas nebūsi. Galų gale, teisybės dėlei, jei kalbame apie pagarbą mirusiems asmenims, turime apskritai nesijuokti iš nieko, kas yra miręs. Įskaitant visus iš eilės nusikaltėlius, diktatorius ir kitokią mirusią bjaurastį.

    Kas yra pagarba mirusiems? Gal labiau apsimoka gerbti gyvą žmogų, o po mirties – jau pagal save? Nes mirusiam žmogui ta jūsų pagarba… šiknoj jam ji rūpi. Amžinas našliavimas, ilgametis gedulas, žvakučių degiojimas ant kapo, ir šita „pagarba mirusiems“ yra gyvųjų žmonių patiems sau sugalvotas mirties kulto garbinimo veiksmas. Kuris neturi jokio logiško paaiškinimo ir yra kildinamas tik iš baimės kada nors pačiam atsidurti šioje bejėgėje būsenoje, kai nebeegzistuoji.

    Bijoti niekas nedraudžia, ramiai gerbti mirusiųjų jums niekas nedraudžia. Tik prašau, palikite ir man pasirinkimą, kaip aš galiu juokauti, ir kaip ne. Nes principinio blogo ar amoralaus poelgio mano veiksmuose nėra. O kiekvienam iš mūsų mirus, šikna ar burna taps vienu ir tuo pačiu.

    negyvas-katukas.jpg

    Kažkada buvo jaukus kačiukas, dabar – nebeveikiantis aparatas, kurį visi pamirš po poros savaičių.

    Su žmonėmis sunkiau – ilgesys išlieka ilgiau, bet principas tas pats. Gal tik ant gatvės nepalieka.

    Tai kas blogiau?

    Man sakė, kad negalima juokauti, nes skaudu giminėms. Norėčiau giminių paklausti, kas jiems skaudžiau – ar tiesmukiškas juodas humoras, kurį mėgo ir pats velionis, ar fantasmagoriškas padlaižūniškas šaipymasis iš mirusiojo – kaip kad visų žvaigždžių „memuarai apie velionį“ arba visuotinis žiniasklaidos priemonių reitingų vaikymasis turiniu masėms? Kas iš šių variantų yra tikrai neetiška?

    Prieš atsakydami, pagalvokite, ką apie juodą humorą būtų pasakęs pats velionis.

    Tiesioginė transliacija iš laidotuvių? Kas tokį briedą gali sugalvoti? Po tokių bajerių man šitas juodo humoro montažas atrodo kaip švelniai kandus juokelis, nublankstantis prieš visą šūdą, kurį iš mirusio žmogaus daro visuomenė ir jos dėmesiu pinigus kalantys žurnaliūgos.

    Rašydamas šį įrašą prisimenu Justino Marcinkevičiaus mirtį, iš kurios buvo padarytas prime-time šou (apie tai rašiau čia). Šios mirties metu sau karmos taškus pelnėsi tiek visuomenės veikėjai, tiek politikai, tiek visą gyvenimą rašytojo nekentę konkurentai. Kai Marcinkevičius patyrė galvos traumą, nei vienas iš šių politikų, visuomenės veikėjų ir nekentėjų neparodė rašytojui nė menkiausio dėmesio. Bet kai mirė – staiga atgyja visa ilgai laikyta meilė. Visa rašytojo laidotuvėms sukurta pompastika buvo mirties garbintojų iškrypėliškas šou. Prieš puldami man prieštarauti – digest this fact: labai artimas J. Marcinkevičiui žmogus mano tokiai nuomonei… neprieštaravo.

    Pabaigai – apie savižudybę

    (vietoj niekam neįdomaus psichologinės pagalbos numerių sąrašo)

    Tie kurie kalba apie tai, kad toks savižudybių temos eskalavimas daro tiesioginę paskatą žudytis – patys nesupranta ką kalba. Keli istoriniai įvykiai, kai garsi savižudybė paskatino kitas savižudybes, dar neįrodo fakto. Būta įvairių atvejų. Toks eskalavimas gali paveikti tik vieną kitą savižudį, kuris žudosi tik dėl to, kad būtų pamatytas, išgirstas. Toks savižudis nusižudytų ir be paskatos, kai pagaliau atras būdą kaip labiau save parodyti.

    Bet kokio humoristo ar dainininko savižudybė daugumai potencialių savižudžių nepadarys jokios įtakos. Tokie savižudžiai žudosi visiškai dėl kitokių priežasčių – dėl rimtų, o ne skirtų savęs parodymui. Dažnam savižudžiui tokios žvaigždžių mirtys yra visiškai neįdomios. Tuo labiau neįdomu, ką rašo žurnalistai, kalba žmonės ar apskritai kas vyksta pasaulyje. Tokiems savižudžiams rūpi vienintelis dalykas: kaip užbaigti savo gyvenimą ir kaip rasti drąsos tą padaryti. Aplinkinis pasaulis neegzistuoja. Egzistuoja tik keli būdai viską užbaigti ir dvejonės, kurį iš jų lengviau pasirinkti.

    Ir pasakysiu dar kartą, ką sakiau daugybei žmonių – savižudžiai yra didvyriai. Didvyriai, su savimi nusinešantys ir idioto titulą. Pasiryžti žudytis yra nejuokas. Žudytis blaiviam, nepaveiktam narkotikų yra neįtikėtinai drąsus poelgis. Tai yra daug drąsiau, nei stoti prieš 20 marozų minią ar erzintį miške sutiktą lokį – padauginus šiuos potyrius šimtus kartų. Tačiau tai yra neįtikėtinai kvailas, ne – tai yra pats kvailiausias poelgis, kokį tik gali padaryti žmogus. Gaila, jog potencialūs savižudžiai iki mirties nesuvokia, jog prieš tokį kvailą pasirinkimą verta dar ką nors išmėginti. Ką nors smulkaus. Kelionę, nepažįstamojo užkalbinimą, dainos pasiklausymą, knygos perskaitymą, artimo žmogaus stebėjimą ar tiesiog skambutį draugui. Paskutinį kartą. Didžiam nustebimui, tas kartas būna lemtingas.

    © buržujus

  7. Jai gyveni prie baltarusiu sienos patarimas,eiti į muitininkus 3 metai kurso,ir po to stumdyti kontrą,litai eina tolka tak,per menesi pasidarai tiek,kad tau uztektu 50+ metu :)

    Turėčiau Druskininkuose butą, ten netoli būtų, galvojau apie tokį darbą, žiūrėsiu kaip bus.

    Siulau Būti dometis progamuotoju kam tai ? 30 k i menesi moka uzsidirbi milijonus tesiog reike mastyti turet gera galva, na mano brolis is programaimo jau uzdirbo puse milijono litu per vienerius metusmanau verta pameginti bet mano brolis dirba iem kurie kuria zaidimus iphone tai jie i menesi 10 m uzdirba nu as sakau pasidomek tuom man dar 4 metai iki to as dar nieko neplanuoju

    Programuotoju būti per vėlu, nes nepasirinkau programavimo mokykloje, o kursų lankyt tikrai neturiu nei noro, nei laiko. :)

  8. Sveikas Vilkin ! Šiais laikais 70proc. žmonių užbaige mokslus neranda darbo pagal savo specialybe taigi labai gerai viska apgalvok. Taigi norečiau pasidalinti irgi kažkuo panašiu ir galbūti kažka patarti bet čia jau tau spresti gerai tai ar ne.

    Na taigi pats baigiau 4 klases Lietuvoje ir 5 klases Estijoje išviso užbiaugiau 9kls. Taigi mane brolis išsivežė į UK nes Estijoje amžinai daužydavau visus ir isiveldavau į visokius konfliktus na turėjau viena pliusa iš gimnazijos ir mokytoju tai kad varydavau į ivairiausias lengvosios atletikos, futbolo ir kitas varžybas. (Už gimnazija ir savo sporto karjieroje). Sportas tai vienais dalykas kuris man sekėsi ir apie kitus na geriau ir nešnekėsiu. Taigi muštynemis ir snukių daužymu bei mentinemis užsitarnavau tokio respecto savo mieste kad net 18-19 mečiai lengdavo galvas ištikruju labai malonu, taigi išvažiaves į UK matau kad jie dar vis mane gerbia ir palaiko ir parašo 'Kaip laikasi bratuha', 'kada gryši' ir pnš.

    Na galbūt ir gerai mano brolis padarė visiškai su juo sutikau nes tai buvo nebloga išeitis jei ne UK turbūt dabar bučiau sedėjas nepilnamečių kolonijoje. (Narvoje) ar dar kur kitur. Na žodžiu tikrai nebučiau sedes nes bučiau pabėges kaip nors į Lietuva atgal gyventi.

    Taigi UK dabar mokausi kolegijoje (college). Kolkas mokausi Matematika, Anglų kalba ir dar keleta smulkmenu na čia pasakysiu yra viskas daug lengviau ir papraščiau. Žmones/mokytojai/destytojai yra labai malonus visada padės ir paaiškins viska gražiai. Kitais metais eisiu į Vidaus apdaila/Stalius dailidė tas kursas bus 2 metus. Viska užbaiksiu busiu 19 metu ir eisiu ieškotis darbo bet manau jau ji susirasiu kol dar mokysiuos. Jei nerasiu darbo pagal specialybe eisiu ieškoti darbo 'stroikese' arba dar kur nors kur neblogai moka, sunkaus darbo nebijau taigi jeigu viskas pasiseks žiurėsiu kaip toliau. Galvojau sukti kažkokias varkes ir daryti kažka savarankiškai ar su savo draugais iš Lietuvos, LT-UK nebloga visai mintis užsidirbti neblogus pinigus ar kažka panašaus šita dar gerai apgalvosiu bet tikrai nepražūsiu... neveltui esu Jautis.

    Na šeip dabar mano tikslas kolkas yra per šiuos ateinančius 2 metus išsilaikyti automobilio teises, nusipirkti 'ratus', išsinuomoti būsta arba gauti (council house) - Valdiška būsta kuris yra labai populiarus šiais laikais UK, nusipirkti ginkla ir gaminti pinigus kažkaip. Turiu galva 'kozams' nepapulsiu.

    P.S Visos mokytojos kurios sako kad jei nesimokysi tai nieko gyvenime neturėsi ir sedėsi su bambaliu rankoje ar dirbsi valytoju kur nors ir gyvensi varganai.

    Tai visiškas mešlas... turi veikti ir nieko nelaukti ir viskas bus taip kaip norėsi. Aišku jei nesi nevykelis. Niekada pamokų nedarydavau, šulei rupėjo tik 'bratva' ir sportas.. ant visko kito buvau dėjas ir tiesiog stumiau laika pirmyn. Išmokau skaičiuoti, rašyti.. sužinojau neblogos informacijos apie gyvenima/istorija išmokau pilnas 4 kalbas, taigi viskas jau seniau mačiau kad man užtenka mokytis ir aš nepražusiu niekur. :)

    Turiu galva bet naudoju tada kada man jos reikia dabar va ir egzaminus laikiau ir viskas normaliai pats UK gyvenu tik 10men. Draugu susiradau tiek kiek man reikia ir savo stiliaus, sportuoju ir toliau na dabar lankau Martial Arts ir tiesiog laukiu vasaros kada galėsiu gryšti į Lietuva pas savo šeima ir draugus. :)

    Sekmes Vilkinai padaryk gera sprendima kuris valdys ateinanti tavo gyvenima.

    Su pagarba Dovydas (Sorry kad tiek prirašiau ir tiek pridirbau klaidų megstu pasakoti)

    Šiais laikais, turėdamas gerą išsilavinimą tik per pažįstamus darbą susirasi. Puskė ir pusbrolis vadybą baigė, tai viena per pažįstamus vadovauja fabrike, kitas bulves krauna - tikra vadyba (abu Airijoje sėdi). Mokykloje ir pats tų namų darbų nedarau, kas sekasi, tai sekasi savaime, o kas nesiseka, tai ph, išmoksiu vėliau. Nežinau ar tokia logika pasiteisins, bet žiūrėsim kaip bus. Reik susiplanuot kur studijuot, o toliau tikiuosi bus viskas normaliai.

    P.S.

    nusipirkti ginkla ir gaminti pinigus kažkaip.

    Jaučiu geriausias darbas :D

  9. Supranti sie du dalykai matematika, fizika labai svarbus ir be ju jau sunku, norejau pasiulyti karo akademija, ekonomista, bet kaip matau tai ne tau...

    Yra dalykų, kur šių dalykų nereikia, ton pusėn ir bandau sukt.

    Tėvas kariuomenėj dirba. Gal ir traukia. kažkiek, bet toks darbas ne man..

×
×
  • Sukurti naują...